Vakar vel buvau Woo Monday Jazz. Nebegaliu tyleti apie tai, ka maciau. ka matau kas diena. visur.
Labai daug graziu zmoniu. ir daugybe is ju vienisi. ir visi vienisi kazkodel paranojiskai kazko bijo. bijo atsistoti ir pabandyti sukurti kazka. jei ne linksma nuotyki, tai rimta santyki. bent kazka.
visuotine hipochondrija. Toks jausmas, kad jeigu pasakai “labas”, vadinasi, persiesi arba siulaisi i zmonas. nesveikai daug graziu mergiociu ir simpatisku vaikinu. daug graziu jaunu sexy zmoniu.
ko mes bijom? kodel tiesiog negalim lengvabudiskai koketuoti ir negalvoti apie tai, kas bus ryt?
visa vakara prasokau su simpatisku vaikinuku. ir ne per atstuma. ir toli grazu ne saltai ir tolimai. kazkaip netycia ji pabuciavau, o jis pasake “negaliu”. kas cia buvo?… zinau, kad nei jis mergaite turi, nei jis skyrybas isgyvena. ir po velniu, as gi nieko jam ir nesiuliau! paprastas akimirkos impulsas. what da f… ar cia tik man vienai atrodo, kad galejom aptureti paprasta maza nuotykiuka. ir niekada nebesusitikti. o juk taip kartais daug idomaiu.
ir ka tada gali galvoti? ka gali galvoti apie paprasta valiukiska lakstyma i pasimatymus, koketavima visur ir visada, is proto varanti flirta, nepaprastus nors nieko nereiskiancius zvilgsniukus ir kitus mielus dalykelius, kuriais taip gera dalintis su visais. ta va. kas mums yra?..