Ieškau darbo. Ten, kur mylėtų ir neskriaustų. Ten kur kovo 8osios proga sveikintų. Ieškau darbo su žmonėmis, ne su gyvuliais. Ir būtų gerai, kad ir visiškų nevykėlių ten būtų kuo mažiau. Dar norėčiau, kad žmonės ten būtų draugiški. Normalūs – nesusitraukę ir neuždūchinti. Ir kad kitų nedūchintų iš keršto už tai, kad ir juos kažkada kažkas dūchino. Dar norėčiau, kad gerbtų bent šiek tiek. Na, kad “labas” pasakytų. Ir kad darbą mano vertintų. Dar norėčiau, kad už darbą mokėtų. Ne išmaldos dydžio algą, o tokią, kur būtų galima ne tik konservus valgyti, bet ir batus nusipirkti. Ir paltą. Dėl kailinių – tiek jau to, susirasiu vyrą.
Atrodo, dar noriu, kad kiaulės skraidytų.
